tikrinis

2 tikrìnis, -ė adj. (2), tìkrinis (1) PnmA 1. grynas, tikrasis (su daiktavardžiais, reiškiančiais daiktų rūšis): Ant kaklo užsidėjo tikriniùs karolius, ant piršto užsimovė auksinį žiedą Skrb. Tikrìniai karieliai raudoni, o pamirkini šnapse – tai da raudonesni, skaistesni Plv. Tikrìnis grybas BŽ32. Yra tikrìniai baravykai ir dar visokių Žln. Iš labiausiai paplitusių valgomųjų grybų yra tikrinis baravykas (Boletus edulis) rš. Vaisius netikrinis (fructus spurius) LTII438. 2. Ser DŽ, NdŽ teisingas, deramas, toks, kokio reikėtų, tikrasis: Užrišau tìkriniu mazgu, nepasileis Dkš. 3. Š, Rtr, NdŽ, KŽ pačiam priklausantis, savas, nuosavas: Tikrìnė vertė FzŽ387. Tikrìnė funkcija FzŽ92. Sistemos banginė funkcija turi būti tikrinė visų tų dydžių operatoriams rš. ║ lingv.: Daiktavardžiai tikriniai ir bendriniai J.Jabl. Praeičiai duoda šviesos ne tiktai bendriniai, bet ir tikriniai (propria) vardai K.Būg. Tikriniai yra tie vardai, kurie duodami vienam kuriam daiktui J.Jabl. Asimiliuotos sėlių kalbos ypatybės išliko mūsų kalboje tikriniuose vietų varduose J.Balč. 4. teisingas, atitinkantis tiesą, nemelagingas: Netikrinė sąskaita rš. 5. faktiškas, tikrasis: [Apmainytąjį] vaiką mušdavo plakdavo, pakol laumė atnešdavo tikrinį vaiką LTR(Klvr). Tikriniai broliai Db.